Grįžęs iš stovyklos JAV, kur praleido savo vasarą, Dominykas mums parašė štai ką:
“Patirtis iš tikrųjų labai įdomi, jei patinka vaikai ir mėgaujiesi būdamas šalia jų ar aplamai nori išmokti, kaip elgtis su vaikais, tai čia būtent vieta kur gali tai padaryti. Nepasakyčiau, jog buvo labai lengva, nes grafikas tikrai įtemptas, bet ką tikrai pasakyčiau, jog buvo verta, nes ne tik jog įgavau patirties su vaikais, bet ir susidraugavau su žmonėmis iš viso pasaulio. Būdavo dienų, kai tiesiog atrodo viska spjautum, galvoji, kodėl čia atvažiavai, bet tada pribėga koks “kleckas” stipriai apkabina ir pamiršti apie nuovargį, ir visas blogas mintis. Turėjau berniukus, kurie yra nuo 7 iki 8 metų, tai kantrybės ir susikaupimo reikėjo kiekvieną dienos minute, nes kalbiesi su vienu, o už kelių metrų jau kitas kažkokias išdaigas daro arba valgykloje tuoj tik nusisuki ir jie jau pilis iš makaronų stato. Prisiminus valgyklą, tai visada ten visi dainuodavo, vieną karta visi puolėme į vidurį šokti ir sugebėjome įlaužti grindis į vidų, tai buvo labai juokinga. Manau, jog stovykla tai toks dalykas, kur ne tik vaikai auga, bet augi ir tu. Jaučiuosi labai patobulėjęs tiek psichologiškai, tiek morališkai, nes pačios stovyklos trukmė buvo 7 savaitės ir tu kiekvieną dieną turi vis juos paskatinti tvarkytis, žaisti su jais, užtriktinti, kad jie būtų pavalgę. Patirtis nelengva, bet tikrai naudinga! Gaudavome 1 laisvą dieną per savaitę ir per tą dieną stovykla visada organizuodavo mums ekskursiją, vieną dieną išvykome į Niujorko miestą, kitą kartą prie ežerų, tai dar viena labai gera stovyklos dalis, jog turi proga pažinti Ameriką su draugais, kuriais užmezgei ryšį stovykloje. Ir pabaigai vienas dalykas, kuris tikrai privertė išlipti iš savo komforto zonos, tai Liepos 4 diena pas juos yra labai didelė šventė – Amerikos Nepriklausomybės diena, tai tą dieną atstovai iš kiekvienos šalies turėjo pasirodyti ir sudainuoti savo nacionalinį himną, na ir žinoma visoje stovykloje buvo galima rasti tik vieną lietuvį. Dainininkas aš ne koks, o reikėjo giedoti himną prieš 1200 žmonių. Žodžiu, viskas buvo lyg sapnas, laikas prabėgo labai greitai, teko ne kartą ir ne du išlipti iš savo komforto zonos, bet kaip asmenybė jaučiuosi labai paaugęs”.
Apie tai, kaip praleisti vasarą su “kleckais”, viską rasi čia: Camps Exchange USA
