Nepramanytas Aliaskos nuotykis
Iki šiol apie Aliaską žinojau tik tiek, jog XIX amžiaus pabaigoje Rusijos imperija pardavė ją Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių. Kad tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija, kurią kaip kelionių objektą pasirenka nekomercinių kelionių mėgėjai, dievinantys nepaliestą gamtą ir neskaičiuojantys pinigų. Na, ir kad į ją prieglobsčio ieškoti plūsta visokio plauko nusikaltėliai, nes slėpynių net pati policija nežais ieškodama Aliaskos giriose.
Į Aliaską vykau ne pasigėrėti kraštovaizdžiu, o užsidirbti. Tris mėnesius praleidau šiame nuošaliame krašte. Kaip ir daugybė kitų studentų, ieškojau Amerikoje patrauklios vietelės, kuri mane priglaustų pagal programą „Work & Travel USA“. O kurią destinaciją rinktis? Kepintis po saule Floridoje, ganyti arklius Montanos dykrose, kepti dešrainius Teksase, o gal Kalifornijoje suktis tarp suvenyrų stendų? Dėl didžiulės konkurencijos – apie 2 tūkst. lietuvaičių skrido į Ameriką turėdami tuos pačius lūkesčius kaip ir aš. Bedėm pirštu į Aliaską ir pasiryžom – why not?
Žodžių nevyniosiu į vatą (detaliau nuotykiai aprašyti prisegtuke), bet nuvykusios ir sėkmingai įdarbintos viską darėme būreliais – irklavome tarnybinę kanoją, važiavome palaipioti kalnais arba tam skirtais pasivaikščiojimo takais, traukėme žvejoti lašišų arba… šaudyti į skardines. Taip, šaunamieji ginklai čia visiškai normalus dalykas. Ginklą leidžiama įsigyti nuo 16 metų, nereikia net tėvų sutikimo ar gydytojo leidimo. Kadangi Aliaska – medžiotojų kraštas, tai ginklų stovai ten pastatyti prie durų, kaip kad Vilniuje stovai skėčiams susidėti. Na, o pagrindinė interjero puošmena – žinoma, žvėrių iškamšos.
Visą blog’ą ir Jogilė nuotykius gali perskaityti čia. O sukelsime daugiau vizualinio turinio paganyti akims 😉
