Vos gavusi savo dokumentus, turėjau nuspręsti, į kurią Kanados vietą keliauju. Ir pagalvojusi, jog dar niekada nebraidžiau po Ramųjį vandenyną, pasirinkau Vankuverį. Apie miestą nežinojau beveik nieko, išskyrus, jog ten vyko Žiemos Olimpinės žaidynės…
Kelionės į Vankuverį metu, man kilo keletas nesklandumų, prieš išvykdama iš Lietuvos, buvau susiradusi kur gyventi, tačiau persėdimo metu Toronte, pasitikrinau savo elektroninį paštą ir radau nuomininkų laišką, jog jie sugalvojo manęs nelaukti. Taigi, mintis, jog už 5 valandų būsiu Vankuveryje ir neturiu kur apsistoti, neramino, tačiau kelioms dienoms užsisakiau viešbutį, pigiausią kokį tik galėjau rasti ir tuo metu tikrai nežinojau, jog jis yra pačioje blogiausioje gatvėje visame mieste, kuri yra pagarsėjusi kaip Vankuverio narkotikų turgus ir vieta, kur gyvena visi benamiai. Todėl pirmas įspūdis apie Vankuverį tikrai nebuvo pats geriausias.
Pirmą dieną išėjusi į gatvę pamačiau šimtus benamių, miegančių po atviru dangumi ir pardavinėjančių iš turistų vogtus daiktus. Kitas dalykas, kuris pirmomis valandomis Vankuveryje mane maksimaliai nustebino buvo tai, jog kas antras gatvėje sutiktas žmogus yra azijietis, ir didžiulė jų dalis net nešneka angliškai. Ir tik vėliau, po gero mėnesio gyvenimo didžiojoje Šiaurėje, išsiaiškinau, jog dalis azijiečių, jau yra kelintos kartos Kanadoje gimę žmonės, kurių gimtoji kalba – anglų, ir kurie save laiko šimtu procentų kanadiečiais. Tačiau didžioji dalis emigrantų iš Azijos yra visiškai kita istorija, todėl kad ir kaip keistai nuskambėtų, kultūrinis šokas Kanadoje buvo ne dėl kanadiečių ar jų kultūros, o dėl azijiečių. Buvo momentų kai jaučiausi, tarsi atvykusi į Kiniją, net ženklai Vankuveryje yra rašomi ne dvejomis kalbomis, kaip įprasta Kanadoje, bet trimis, nes tarp anglų ir prancūzų dar įsiterpia mandarinų
Nors pati pradžia manęs visiškai nelepino ir kurį laiką buvo sunku susirasti darbą, o ir kišenėje švilpė didžiuliai vėjai, mat visas savo santaupas investavau į pačią kelionę, tad su savimi, atvykusi į Vankuverį teturėjau 800 dolerių. Juos išleidau kambario nuomai jau antrą savo buvimo Kanadoje dieną. Todėl dabar ir būtų laikas pasakyti, jog Kanada, o ypač Vankuveris yra brangi vieta. Labai brangi. Tačiau, kai pradedi gauti kanadietišką atlyginimą, situacija pasitaiso ir gyvenimas Kanadoje pasirodo visomis gražiausiomis spalvomis. Juk yra taip gera kiekvieną rytą pabudus žiureti į dangų raižančius kalnus, o vakarop vaikščiotis vandenyno pakrante.
Slidinėjimas ir Vankuveris yra neatsiejami dalykai. Slidinėjimas jau tapo geriausiu mano draugu ir geriausiu būdu atsipalaiduoti. Ir tai dar viena priežastis mylėti šią vietą dar labiau. Kadangi man artimiausias slidinėjimo kurortas yra vos 40 minučių kelio viešuoju transportu nuo mano darbo ir gyvenamosios vietos, labai dažnai, vos baigusi dirbti, pasiimu snieglentę ir lekiu pasidžiaugti naktinėmis trąsomis.
… ir tai būna geriausia dienos dalis. Kai nuo kalnų atsiveria naktinio Vankuverio panorama, o tu lėkdamas nuo kalno išblaškai visą nuovargį ar blogą nuotaiką.
Už nuotraukas ir pasakojimą ačiū tariam Silvijai Slapšytei!
Susipažinkite, kaip „Working Holiday Canada“ gali tapti jūsų nuotykiu.
