Akvilė išvyko į Australiją studijuoti jogos, o grįžus – sėkmingai dirba jogos mokytoja Lietuvoje, veda praktikas ir Australiška Nida (hipiškas Byron Bay mietelis) tikrai tikrai įkvėpė ir pakeitė!

 

Akvilė apie savo studijas:

 

Per savo jogos pamokas Australijoje dainuodavau lietuviškas sutartines. Apie Australiją ir jogos studijas. 2019 metų balandžio mėnesį išvykau į Australiją studijuoti jogos mokymo. Studijavau Byron Bay – mažame miestelyje rytinėje Australijos pakrantėje, netoli Brisbeno (200 km Australijoje yra vienas juokas), apie kurį nė nenutuokiau esantį…pasaulio hipių sostine! 

Studijos Byron Yoga Center tęsėsi vienerius metus – kiekvieną savaitę dvi dienas eidavome į mokyklą, ten atlikdavome rytinę pusantros valandos praktiką, tuomet pamokos pagal semestro temą (anatomija, fiziologija, filosofija, biomechanika, sanskritas, atlikimo ir mokymo technika, jogos verslo valdymas ir dar daug dalykų), pietūs ant vandenyno kranto ir smėliuotas grįžti į antrą sesiją, ir galiausiai vakarinė praktika, kurioje mokydavome jau mes patys po dalį pamokos. Mokiausi kartu su 22 žmonėmis iš visų žemynų, buvau antra jauniausia pagal amžių, žemiausia pagal ūgį, turėjom vieną bičą – 40 metų Bernardo iš Brazilijos.

Vesti jogos užsiėmimus ,,visuomenei” pradėjome jau penktą mokslų savaitę! (pusiau persigandę ir sunkiai vartaliodami žodžius iš savo gimtosios į anglų po to į sanskritą, (galit numanyti, jog laikymai pozose kartais būdavo itin ilgi…)). Įdomiausi bet ir labiausiai fiziškai varginantys būdavo judesio workshopai kai po porą valandų mokydavomės teisingos vis sudėtingesnių asanų atlikimo technikos per vienintelę mokslų motiną – kartojimą (tarpe tarp rytinių ir vakarinių praktikų).

Statistiškai tuose studijų metuose buvo daugiausiai taip laukiamų pirmadienių ir antradienių mano gyvenime – lygiai visi. Nuostabiausia buvo tai, jog per metus turėjome labai daug laiko įsisavinti, išbandyti visus įgūdžius, patyrinėti skirtingas technikas, jas pritaikyti pagal savo kūną (be mokyklos turėdavome kiekvieną dieną skirti bent po pusvalandį  asanų, meditacijos ir kvėpavimo praktikoms, kurias aprašinėdavome). Kita didžiulė prabanga buvo nuolat turėti prieigą prie tokių mokytojų – bent dešimt skirtingų ilgamečių jogos mokytojų ir sporto medicinos profesionalų, su kuriais galėjai konsultuotis KADA TIK NORI. Pasižiūriu atgal ir pati sau pavydžiu. 

Pradžioje išlaikėme 200 val. (RYT 200) ir metų pabaigoje 300 val. (RYT 300) jogos mokytojų sertifikatus su papildomu 300 val. verslo valdymo moduliu. Teko garbės ir pabūti jogos modeliu – filmavausi mokyklos parodomojoje jogos asanų klasės įraše, kuris naudojamas rengti mokytojus (galėsiu kai kada parodyt, kokia mirtinai susikaupus, kad neišgriūčiau iš sudėtingų pozų :D). Paskutinę studijų savaitę baigėm nuotoliniu dėl pandemijos, savaitę prieš tai nė neįtarę, kad jau nebepasimatysim. Bet nieko, sakėm, tokiu būdu mūsų kelionė drauge nesibaigia ir toliau visi kartu keliaujam su gangu #namastesisters!

 

Sekti svo širdį – milijoną kartų verta.