lv

Šarūnas Kanadoje

2015-02-10
Šarūnas Kanadoje

Na, manau, išaušo metas update’ui iš Antarktidos, oi, visgi iš Kanados! Taigi, ant kalno gyvenasi labai puikiai, ir net pradėjus dirbti gyvenimas netapo rutiniškas, monotoniškumo nesijaučia nė miligramo. Vienu metu turėjom 3-4 dienų periodą, kuomet oro temperatūra dieną-naktį buvo -30/-37 laipsniai. Na -30 gal ir esu patyręs Lietuvoje, tačiau beveik -40, manau, dar neteko. Žodžiu, šąlo ūsai, barzdos ir užpakaliai, reikėjo vis prasikrapštyt nosį, kad galėtum kvėpuot, bet buvo gan smagu pajausti, ką visgi reiškia tokia temperatūra. 

Kalbant apie darbą, tikrai nesitikėjau, kad rasiu kažką panašaus. Greta nuolatinio sukiojimosi viešbutyje bei pagelbėjimo svečiams įvairiais klausimais, beveik kasdien tenka vairuoti „snowmobilį“, vikšrinį džipą, kartais lipam ant viešbučio stogo ir prisirišę lynais daužom dvimetrinius varveklius nuo stogo pakraščių…  O laisvu nuo darbo laiku griebiam lentas/slides ir lekiam nuo kalnų, po to turškiamės čia pat esančioj didžiulėj „jakuzi“ po atviru dangum arba traukiam į netoliese esantį Banff prasiblaškyt ir prisimint kaip atrodo civilizacija.

Žiemos pramogos vis dar džiugina! Lėkti šunų kinkiniais, kai taip šalta, kad net sulimpa akys, buvo tikrai įspūdinga, o ir ant lentos tobulėjimui ribų nėra! 

Labai džiaugiuosi, jog turėjau galimybę visą šį laiką praleisti šioje šalyje ir kad tuo pasinaudojau. Kaip ir iš kitų ilgesnių kelionių, gavau tikrai nemažai – įspūdžių, pamokų, patirties, naujų pažinčių. Ačiū žmonėms, kuriuos sutikau kelionės metu, pradedant Kalgariu, baigiant geriausiais savo draugais, liekančiais Vankuveryje, ir visiems tiems, kurie vienaip ar kitaip man padėjo dar ir iki kelionės. 

O dabar nekantrauju pamatyt šeimą, Lietuvoje esančius draugus, susigrūst burnon kokį cepeliną (dar geriau bent keturis), siurbtelt vietinio alaus ir vėl mest kamuolį į krepšį.